Radiohead – Kid A

Išleidimo data: 2000 Spalio 3
Muzika: Experimental, Electronic, Art Rock
Trukmė: 46:57
Dainų sąrašas:
1. Everything in its Right Place – 4:11
2. Kid A – 4:44
3. The National Anthem – 5:51
4. How to Disappear Completely – 5:56
5. Treefingers – 3:42
6. Optimistic – 5:15
7. In Limbo – 3:31
8. Idioteque – 5:09
9. Morning Bell – 4:35
10. Motion Picture Soundtrack – 6:59

Grupei prireikė gerų trijų metų, kad jie man pagaliau pradėtų patikti, ir tai prasidėjo nuo vienos dainos, kuri ligi šiol yra viena mano mėgstamiausių, tai Go to Sleep (iš albumo Hail to the Thief). Prieš tai aš jų nemėgau ir galvojau kad niekada jų nepamėgsiu, bet taip jau viskas suėjo, kad jie tapo mano mėgstamiausia grupe iki šių dienų.
Matyt dar tais laikais, kai išėjo Radiohead labiausiai atpažystamas albumas OK Computer visiem toks posūkis į Kid A turėjo atrodyt ypač keistas. Didelė dalis fanų galbūt netgi atkrito. Nuo alternatyvaus roko kuris girdimas OK Computer į garsų ir įvairenybių liūną albume Kid A. Staigus perėjimas iš stiliaus į stilių privertė vienus eiti ieškotis kažkokios kitos grupės, galbūt panašios į ankstenę Radiohead muziką, o kitus trisdešimt kartų perklausyt Kid A, kad suprastų kas čia po velnių dedasi. Taip pat toks ėjimas galėjo pritraukti pašalinius, kurie kaip tik tokios muzikos ieško.
Kad ir kaip ten bebūtų, šis albums man yra žiemos albumas, ir niekaip kitaip. Kadangi žiema pas mus jau kaip ir prasidėjo, tai pasirodė kaip tik tobulas šansas apie šį albumą pašnekėti.
Viskas prasideda nuo minkšto, bet šalto elektroninio sintezatoriaus ir Yorke’s aukšto vokalo, kuris po to būna laužomas elektronikos ir keičiamas į neatpažystamą. Everything In Its Right Place klausosi gan nesunkiai, po to iš kart peršokama į albumo pavadinimo dainą – Kid A, kur netikėtai ir girdisi neatpažystamas vokalas. Ir visas albumas eina šitaip – netikėtai. Vienas kūrinys po kito ir tu jau nebesupranti ar vis dar tas pats albumas groja,ar netyčia įsijungė shuffle. The National Anthem yra ilgas avant-gardinio džiazo ir alternatyvaus roko padarinys, How to Disappear Completely yra kraupi, asmeniška baladė. Treefingers yra grynas ambient darbas. Optimistic kažkiek primena labiau populiarūjį roko stilių, bet vis tiek turi kažką, kuo paprastu tikrai nepavadinsi. In Limbo yra tas pats šaltumo įsikūnijimas. Idioteque primena šokių muziką, maišytą su IDM bei eksperimentalizmu. Morning Bell skamba labai prislėgtai, o paskutinė daina pereina į kažkokį minimalizmą.
Šiame albume galima pamatyti viską, ką grupės nariai norėjo išbandyti, viską kas susikaupė per tuos nelaimingus metus populiariosios scenos viršūnėje. Atrodo lyg ir didelis albumas su daug įvairovės, bet čia gi dar ne viskas, yra ir, galima sakyti, antra dalis, tai albumas pavadintas Amnesiac (bet apie jį gal kada nors kitą kartą).
Man asmeniškai, In Limbo yra viena geriausių visų laikų dainų, nes jinai mane priverčia prisiminti kažkokią vietą kurioje niekada nebuvau, tokia šalta ir mistiška, kad negaliu jos taip dažnai klauyt. Žinot kaip būna, kai daina tokia stipri, kad jos neina tieisog įsijungt ir klausyt.
Na, viską apibrėžiant, tikrai įdomus albumas vertas bent jau išbandyti, kad ir kokią muzikos pusę pripažystat. Juk gi ne pilnos 50 minučiu jūsų laiko tikrai nenužudys.

Geriausios: Everything In Its Right Place, Kid A, How to Disappear Completely, Optimistic, In Limbo, Idioteque, Morning Bell.
Motion Picture Soundtrack man nepatiko.

Įvertinimas: 93