Michel Chion
Išleidimo data: 1978 metai
Muzika: musique concrète, electroacoustic, spoken word
Trukmė: 37:26
Dainų sąrašas:
1. Requiem Æternam – 5:32
2. Kyrie Eleison – 1:37
3. Épître – 1:12
4. Dies Irae – 6:00
5. Domine Deus – 1:53
6. Évangile – 3:28
7. Sanctus – 2:29
8. Pater Noster – Agnus Dei – 2:17
9. Lux Aeterna – 1:39
10. Libera Me – 10:37
Kartais sedžiu ir mąstau, o kas gi, yra ta muzika. Ar tai yra kazkoks garsų bei balsų mišinys sudėliotas bet kaip, verčiantis jausti pyktį ar tiesiog nepasitenkinimą? Ar tai yra melodijų bei harmonijos tarp instrumentų darinys verčiantis susimąstyti, pajusti vieną ar kitą jausmą, galbūt prisiminti kažką? Atrodo, kad neaišku, nes visi turi savo nuomonę, o mano nuomonė jau yra mano nuomonė, taip, kad šį kartą gal į ją nesigilinkim, tuo ‘KAS YRA MUZIKA’ klausimu.
Taigi įsijungiau šio prancūzų “genijaus” darbą Requiem, nežinodamas ko tikėtis ir išgirdau tai ką tikėjausi kada nors apskritai išgirsti. Apsakyti būtų galima keliais žodžiais, bet paaiškinisu paimdamas gyvenimiškesnę situaciją.
Sakykim, aš esu jūsų draugas, ar pažystamas, paskambinu jum ir sakau, lyg pamišęs, kad turiu jums kai ka neįtikėtino parodyti, kažką, kas, tikriausiai, pakeis muzikos veidą, galbūt net visam laikui. Na jūs ateinat pas mane į namus, mano veide toks nemalonus pasitenkinimo ir nekantravimo jausmas. Neleidęs net batų nusiimti aš jus tempiu į savo kambarį antrame aukšte. Ten, ant juodos, bjaurios komodos guli radija ir mažytis kasečių grotuvas, skirtas pokalbiams įrašinėti ir dvi kėdės. Ant vienos pasodinu jus, prie kitos atsisėdu aš. Paklausiu ar pasiruošę esate ir nespėjus jums atsakyti, jau lenkiuosi prie radijo ir kasečių grotuvo. Ką jūs tuo metu pagalvotumėte? Na jis tikriausiai kažką įrašė ir nori parodyti. Arba ne. Ir tada aš pradedu junginėti radiją, tai ten tai ten ir naudoti kasečių grotuvą, kažkokių japoniškų žodžių pilną, ir taip daugmaž pagal kažkokį labai išretėjūsį ritmą, kaip ir kažkaip simetriškai. Po 15 minučių jums visa tai labai jau atsibodo ir stojatės eiti, bet aš sakau, kad dar nė pusės nebaigiau.
Na, manau supratot ką bandau pasakyti. galbūt kažkuriem visa tai ir patiktų, na pavyzdžiui man pačiam tai būtų linksma jūsų vietoj, nežinau. Bet esmė tame, kad šitame albume nėra tokios kaip muzikos, yra tik tam tikra simetrija išdėlioti garsai iš radijos ir retkarčiais įsiterpiantys prancūzais, kažką šnekantys, labai įsijautę.
Na, viską apibendrinus, sunku kaip ir kažką išskirti, nes viskas labai panašiai skamba, ir jei visa konkrečioji ar tai… cementinė muzika tokia pati, tada aš kaip reikiant nusivylęs. Bet, žinoma, dėl vieno albumo negalima spręsti apie žanrą. Ne viskas taip ir jau blogai, buvo visai įdomių vietų ir viena vieta ,kuri pralinksmino Sanctus darbe, įsivaizdavau kad klykauja ir burnoja, tas žmogelis ant viršelio. Visai linksma, bet tikrai neverta gaišt laiko.
Įvertinimas: Tvirtas ir bjaurus 25.
